Kartais atrodo, kad greičiausias būdas atsipalaiduoti, patirti malonumą ar trumpam pabėgti nuo kasdienybės yra alkoholis, nikotinas ar kitos psichoaktyviosios medžiagos. Tačiau mūsų smegenys turi natūralią atlygio sistemą, o dopaminas – viena svarbiausių jos veikloje dalyvaujančių cheminių medžiagų – primena, kad gerų emocijų ir pasitenkinimo šaltinių galime rasti kur kas daugiau.

Dopaminas nėra tiesiog „malonumo hormonas“. Tai neuromediatorius, dalyvaujantis motyvacijos, mokymosi ir atlygio numatymo procesuose. K. C. Berridge ir T. E. Robinson (1998) mokslinėje apžvalgoje pabrėžė, kad dopamino vaidmuo labiau susijęs su paskata ir noru siekti atlygio, o ne vien su pačiu malonumo pojūčiu. Mokslinio tyrimo šaltinis.

Kur galime atrasti natūralių atlygio ir pasitenkinimo šaltinių?

• Judėjimas. Pasivaikščiojimas, bėgimas, šokiai, plaukimas ar mėgstama sporto šaka gali pagerinti nuotaiką ir suteikti energijos.
• Ryšys su žmonėmis. Nuoširdus pokalbis, juokas su draugais, apkabinimas ar laikas su artimaisiais gali suteikti saugumo, artumo ir džiaugsmo.
• Maži pasiekimai. Užbaigta užduotis, išmoktas naujas įgūdis, sutvarkyta erdvė ar žingsnis didesnio tikslo link leidžia pajusti pažangą.
• Kūryba ir nauji potyriai. Muzika, piešimas, maisto gaminimas, skaitymas, šokis ar naujos vietos atradimas gali pažadinti smalsumą ir įkvėpimą.
• Poilsis ir gamta. Laikas gryname ore, buvimas žalioje aplinkoje, kokybiškas miegas ir sąmoningos poilsio akimirkos padeda palaikyti emocinę savijautą.
• Maži kasdieniai malonumai. Mėgstama daina, skanus maistas, šiltas dušas, augintinio draugija ar ramus rytinės kavos ritualas gali tapti paprastais džiaugsmo momentais.

Alkoholis ir kitos psichoaktyviosios medžiagos gali paveikti smegenų atlygio sistemą, o kai kurios jų sukelia ypač stiprų ir greitą poveikį. Dėl to natūralūs, kasdieniai malonumai kartais gali atrodyti mažiau patrauklūs. Be to, vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai ir ilgainiui prisidėti prie priklausomybės išsivystymo.

Vis dėlto svarbu prisiminti, kad nereikia nuolat vaikytis stiprių pojūčių. Mūsų gerovei reikalinga ne vien trumpalaikė euforija, bet ir ramybė, ryšys, prasmė bei gebėjimas mėgautis kasdienybe. Ne kiekvienas malonus išgyvenimas reiškia staigų dopamino padidėjimą, o mūsų savijautą lemia daugybė tarpusavyje veikiančių biologinių ir psichologinių procesų.

Kartais geriausias klausimas sau yra ne „kas man suteiks greitą malonumą?“, o „kas man padės pasijusti geriau ne tik dabar, bet ir rytoj?“

Galbūt tai bus pasivaikščiojimas, pokalbis su artimu žmogumi, naujas hobis ar tiesiog vakaras be svaigalų. Džiaugsmo šaltinių yra daugiau, nei kartais atrodo. Verta juos atrasti, puoselėti ir leisti sau patirti malonumą be žalingų pasekmių.